„Tears of Steel“ ir Blender 2.64a
Projektas Mango, kaip ir visi Blender Institure vykę projektai, gavo realų pavadinimą. Kūrėjai nusprendė jį pavadinti „Plieno ašaros“ arba originalo kalba – „Tears of Steel“. Bet čia senos naujienos. Šviežesnės naujienos yra tai, kad šis filmas baigtas ir išleistas plačiai publikai. Tuo pačiu buvo išleista ir nauja blenderio versija, su didele dalimi pakeitimų, kuriuos „pastūmė“ šis filmas. Nenuostabu, kad didžiausias dėmesys buvo skirtas objektų sekimui, komponavimui (compositing) ir Cycles renderiui. Originali 2.64 versija išleista spalio 3-ią, bet po to sekė, jau tradicine tapusi, „a“ versija, su greitomis defektų pataisomis. Kaip visada, parsisiųsti galite iš blender.org, o kas naujo rasitei pakeitimų tinklalapyje.
Trumpai apie filmą
Net kai filmas dar nebuvo išleistas, tik pasirodžius jo reklamai (trailer), jis jau susilaukė kritikos. Žmonėms kliuvo kai kurių aktorių vaidyba. Tai pat kliuvo ir ne visur tobuli efektai. Bet manes tai nestebino. Paprastai filmus kuria profesionalai. Žmonės, turintys patirties procese, metoduose, naudojamuose įrankiuose. Projektas Mango buvo sukurtas vienam tikslui – pagerinti blenderio priemones spec. efektams kurti. Kiti tikslai yra tik šalutiniai. Taip, aktoriai ne visi savo darbą atliko profesionaliai, bet ne visi jie tikriausiai ir buvo profesionalai. Specialieji efektai pradžioje filmo truputį kliūna. Bet pripažinkime – įpusėjus veiksmui jie tikrai padaro įspūdį. O juk juos kūrė animatoriai-mėgėjai, su ką tik iškeptomis ir nenušlifuotomis priemonėmis. Būtent dėl to nekritikuosiu jau kritikuotų vietų.
Istorija. Nors ir populiarioje, alia post-apokaliptinėje temoje, bet orginalumo įdėta. Tema – grynai žmogiška, kaip dažname mokslinės fantastikos kūrinyje – nesenstanti (scenarijaus neatskleisiu, gal dar kas nematėt). Tai tikrai nėra silpnoji istorijos pusė. Kitas dalykas yra filmo trukmė. Tai trumpas kūrinys, ir fiziškai neužtenka laiko atskleisti daugiau detalių apie herojus, išplėtoti istorijos. Todėl viskas vyksta gan greitai ir glaustai. Net ir pabaiga neišriša visko iki galo, bet gal taip ir įdomiau.
Spec efektai. Kaip jau minėjau, tai filmo arkliukas, jo varomoji jėga. Be efektų šis filmas netektų prasmės. Todėl jų čia įpakuota daug. Tikrai daug. Holografiniai ekranai, erdvinės projekcijos, pakeistas Amsterdamas, sprogimai ir t.t. Į visą kokteilį gerai įsimaišo neblogai parinktas futuristinis garso takelis. Momentais net priminė „Half-Life 2“ takelį, kuris tikrai įpūsdavo papildomo adrenalino žaidimo eigoje. Vien dėl šių dviejų komponentų verta prie ekrano praleisti tas 10 minučių. Ką bekalbėti apie juokelį pačioje filmo pabaigoje 😉
Vaidyba. Ne visada įtikina. Bet blenderis, deja, čia jau niekuo dėtas. Filmui pajudėjus viskas susidėlioja į savo vietas. Labiausiai patikęs herojus – juodaodis snaiperis/smogikas, siurbčiojantis mango sultis. Vienas iš „laborantų“ baltais chalatais, nešdamas savo ant rankos primontuotą ginklą, nutaisęs keistą išraiškėlę. Viskas būtų OK, jei tas kadras nebūtų sulėtintas, odabar tiesiog per daug laiko įsižiūrėti į jo išpūstas akis. Dialogai keliose vietose silpnoki. Patingėjau patikrinti, bet spėju, jog ne visi aktoriai buvo profesionalai. Su tokia efektų gausa filmo tai beveik negadina.
Taigi, jei nematėte, būtinai rekomenduoju pažiūrėti. Niekur toli eiti nereikia, tiesiog paspauskite „Play“ 🙂
smagus filmas gavos… jau kažkas į rimtesnę pusę 🙂
Ramūnai nerandu kaip su tavim susiekti. Parašyk savo kontaktus kokius nors man į paštą. dėkui. archytektas@gmail.com