Taigi, kaip ir žadėjau praeitame įraše, papasakosiu kaip naudotis esybėmis (medžiagomis, kaulais, šviesomis, kameromis, ir taip toliau) iš kito failo. Praeitame įraše šnekėjau apie medžiagas, tačiau toks „papildymas“ veikia bet kokio tipo esybėms, ar objektams. Tuo pačiu išmoksime suteikti objektui medžiagą, jei jau sugebėsime ją pasiimti iš kito failo. Read more…
Medžiaga, arba angliškai “material” yra esminė renderinamo objekto savybė, kuri nurodo kaip objektas atrodo spalvos, permatomumo, gruoblėtumo atspindžių, tekstūros ir kitomis prasmėmis. Tai gana plati sritis, su daugybe nustatymų bet kokioje sistemoje. To priežastis labai paprasta – tiksliai atkartoti realybę labai sunku.. Pradedantieji blenderio vartotojai dažniausiai pasitenkina spalvos nurodymu ir blizgumo pakeitimu, arba net tai padaryti užmirštama. Todėl pradedančiųjų darbus labai lengva atpažinti 🙂 Kad nereikėtų ilgai ir nuobodžiai žaisti stūmtraukį su medžiagų nustatmais internete karts nuo karto sukuriami resursai dalintis jau sukurtomis medžiagomis. Kaip žinia kai kurie 3D paketai jau turi integruotus medžiagų rinkinius, dėja, blenderyje tokie resursai tik išoriniai. Bet, mokant jais naudotis, tai visai ne problema. Read more…
Anksčiau apžvelgiau bendresnes sąsajos ypatybes, kaip erdves ir scenas, tačiau nesigilinau į tai, kas darosi jų viduje. Čia bandysiu išskirti pagrindinius paprasčiausių ir mažiausių, tačiau dažniausiai naudojamų valdymo elementų (controls) tipus. Read more…
Kaskart pasileidžiant blender’iui mes visi matome įžanginį piešinėlį, taip vadinamą “Splashscreen”, su versijos numeriu (kaip paskutinioje versijoje – orchidėjos, postintos net čia). Kas naudojo daugiau nei vieną blender versiją tikriausiai pastebėjo, kad skirtingose versijose įažanginis piešinėlis skirtingas. O ar kam kilo mintis iš kur tie įžanginiai dalykai atsiranda? Kiekvienas BlenderArtists gyventojas tai žino – juos sukuria bendruomenės nariai. Po to, artėjant naujai programos versijai tuos darbus, uždėtus ant atitinkamo šablono bendruomenės nariai deda į atitinkamą forumo giją, kad žmonės, prieš paleisdami naują programos laidą galėtu išsirinkti jai naują veidą. Tiems darbams keliami tik du reikalavimai – kad būtų įkomponuoti į šabloną nepanaudojant blender logo, ir savaime suprantama – darbas turi būti padarytas blender pagalba. Tik tiek. Ir kiekvienas, turintis už širdies griebiantį renderį gali bandyti suteikti naujam blenderiui veidą. Aš dar nebandžiau, bet bent kartą sudalyvauti tikrai reikės.
Suprantu, kad negausiems mano skaitytojams daug įdomiau būtų skaityti kokią modeliavimo pamoką, ar patarimus/eksperimentus apie medžiagas, bet dar turiu suplanavęs bent porą parašinėjimų apie vartotojo sąsajos ypatumus – bendrus grafinius elementus (controls) ir įrankių išdėstymą blenderyje. Ir, kai jau mokėsime naudotis sąsaja, šoksime į 3D erdvę ir stversime kokį nors objektą. Pažadu 🙂
BlenderArt magazine – žurnalas dedikuotas blenderiui. Nieko nekainuojantis, leidžiamas internete kelių blender bendruomenės narių iniciatyva. Kiekvienas žurnalo numeris dedikuotas atskirai temai. Spalio pirmąją išleistas naujas numeris, skirtas tekstūravimui ir su tuo susijusiems darbams. Kaip ir kituose numeriuose, prie žurnalo pridedami ir .blend failai, kad darant pamokų užduotis būtų galima „pačiupinėti“ kaip jie ištikro turi atrodyti. Šiame numeryje: kaip sukurti realistišką ugnį, tangentiniai „šeideriai“, tekstūrų siūlių pašalinimas, iš blenderio į kerkythea, kaip padaryti stogą. Aišku, žurnalas angliškai, bet tikiuosi informacija pravers. Beje, prieš kiekvieną numerį šis žurnalas skelbia „call for contents“, kuriame kviečiami visi rašyti straipsnius naujam numeriui. Taigi, kiekvienas gali prisidėti prie šio žurnalo kūrimo. Gero skaitymo!
Viena paprastesnių, bet tuo pačiu ir efektyvesnių blender’io sąsajos galimybių yra sluoksniai. Kai dirbate vienoje erdvėje ir, tarkime, modeliuojate objektą, susidedantį iš kelių dalių (sukomponuotą iš kelių objektų), labai nepatogu visą laiką matyti visas dalis vienu metu. Tokiu atveju didesnes objekto dalis reikėtų patalpinti į skirtingus sluoksnius, ir atitinkamą sluoksnį įsijungti tik tada, kada reikia.
Praeitoje dalyje apžvelgėme blender’io darbo erdvės valdymo galimybes. Tuo pačiu reikėtų paminėti darbinį failo formatą – .blend.
Blender’is darbiniame faile išsisaugo maksimalų kiekį informacijos kurio gali prireikti jį atidarant kitoje sistemoje. Blend faile be objektų, animacijos tekstūravimo taisyklių taip pat yra išsaugomas ir darbinės erdvės išdėstymas. Taigi, nesvarbu kokiame kompiuteryje atidarinėsite savo projektą, paletės ir erdvės bus išdėstytos lygiai taip pat, kaip buvo sukuriant failą (nebent nurodysite nekrauti vartotojo sąsajos nustatymų). Taip pat į .blend failą gali būti saugomos tekstūros, garso failai ir kiti scenoje naudojami dokumentai. Ši funkcija vadinasi “pack”, supakuoti papildomus duomenis į vieną ir tą patį failą. Bet apie šią funkciją plačiau atskirai. Read more…
Vakar blendernation paskelbė, kad jau oficialiai išleistas Blender 2.45. Kaip jau minėjau ankstesniame įraše – tai klaidų pataisymo (bugfix) laida. Taigi, naujas „splash“ piešinėlis, naujas versijos numeris, atsikratyta krūvos klaidų (kai kuriuos iš jų visai neatrodo nerimtos). Parsisiųsti šią versiją galite čia. O jei įdomu, kokios klaidos buvo ištaisytos – sąrašas čia. Šios versijos failai buvo download.blender.org dar kelias dienas prieš oficialų paskelbimą, laiku paskaitę blendernation jau spėjo viską ir išbandyti. Kaip žinia, visas tuntas naujų galimybių ir patobulinimų bus (tikriausiai sekančioje) 2.50 versijoje, kurios išleidimo datos dar neskelbiamos.
Turbūt kiekvienas žino, kas yra wiki. Tikriausiai pirma asociacija būtų wikipedija, laisvai redaguojama vieša ir nemokama enciklopedija. Wiki yra programinės įrangos tipas, kurio pagalba ir yra kuriamos tokios informacinės sistemos, kuriose kiekvienas vartotojas gali daryti pataisymus ar kurti naujus straipsnius.
Blender’is buvo dažnai kritikuojamas dėl dokumentacijos stokos. Jam tapus atviro kodo programa buvo susirūpinta šiuo klausimu. Reikėjo lengvai ir patogiai pasiekiamo vartotojo vadovo, reikėjo jį laiku papildyti ir pritaikyti naujoms versijoms, kurios pradėjo išeidinėti gana dažnai. Todėl atsirado wiki.blender.org. Dabar ten rasite bene didžiausią sankaupą oficialios dokumentacijos (vartotojo vadovą, kitų knygų), neoficialių pamokų sąrašus, python API pradžiamokslius ir pamokas ir dar daug visko.
Šioje svetainėje žmonės savo iniciatyva kuria blender wiki sistemos versijas kitomis kalbomis nei aglų, tačiau skyrelio “Lietuvių” kolkas nėra.. Gal augant lietuvos blender bendruomenei atsiras entuziastų, kurie užsiims tokiu darbu. O kolkas, jei kažkiek mokate anglų ar kitą kalbą, šis wiki Jums tikrai pravers.